Šlapimo tyrimai yra vertingi atliekant medicininę diagnozę, tikrinant vaistus ir atliekant teismo medicinos tyrimus, tačiau mėginių klastojimas gali turėti įtakos rezultatų tikslumui. Todėl norint užtikrinti tyrimo patikimumą, labai svarbu nustatyti šlapimo klastojimą.
Įprasti klastojimo metodai
Šlapimo klastojimas paprastai apima praskiedimą, cheminių medžiagų pridėjimą arba mėginio pakeitimą. Skiedimas apima tikslinės medžiagos koncentracijos mažinimą geriant didelį kiekį vandens; cheminis klastojimas apima medžiagų, tokių kaip baliklis, acto rūgštis arba druska, pridėjimą, kad trukdytų bandymui; ir mėginio pakeitimas gali būti susijęs su gyvūnų šlapimo, sintetinio šlapimo ar augalų ekstraktų naudojimu.
Identifikavimo metodai
1. Fizinė apžiūra: Stebėkite šlapimo išvaizdą. Normalus šlapimas turi būti šviesiai geltonas ir skaidrus. Nenormali spalva (pvz., per tamsi arba per šviesi), drumstumas arba nuosėdų buvimas gali rodyti klastojimą. Neįprasti kvapai (pvz., aštrus cheminis kvapas) taip pat yra įtartini požymiai.
2. Cheminis bandymas. Bandymo juostelės naudojamos pH, savitajam sunkiui ir specifinėms cheminėms medžiagoms matuoti. Normalus šlapimo pH paprastai yra nuo 4,5 iki 8,0, o savitasis svoris yra nuo 1,003 iki 1,030. Ekstremalios pH vertės (pvz., per didelės arba per žemos) arba nenormalus savitasis svoris (pvz., dėl per didelio praskiedimo) gali rodyti klastojimą. Be to, tiriant šlapimą, ar nėra konservantų (pvz., formaldehido, nitritų) arba neįprastų cheminių medžiagų likučių (pvz., baliklio), galima gauti daugiau patvirtinimo.
3. Biomarkerio analizė: analizuoja natūralius šlapimo komponentus, tokius kaip kreatininas, karbamido azotas ir elektrolitai. Žemas kreatinino kiekis (<20 mg/dL) may indicate overdilution or substitution of urine. An abnormal urea nitrogen to creatinine ratio can also be indicative.
4. Izotopų ir spektroskopinė analizė: pažangūs metodai, pvz., masės spektrometrija arba infraraudonųjų spindulių spektroskopija, gali aptikti šlapime esančius svetimkūnius, pvz., ne-žmogaus metabolitus sintetiniame šlapime.
Atliekant šlapimo klastojimo tyrimą, reikia derinti fizinį stebėjimą, cheminę analizę ir biologinių žymenų įvertinimą. Laboratorijos turėtų nustatyti griežtas mėginių priėmimo ir tyrimo procedūras, apimančias daugybę metodų, kad padidintų identifikavimo tikslumą ir užtikrintų tyrimų rezultatų patikimumą.